ADAPTACIJOS PROCESAS

Stresas gali būti "išprovokuotas" ir labai malonaus įvykio. Gimimas, vestuvės, kelionė, gimtadienio šventė ir pan. Visa tai labai smagūs ir malonūs įvykiai, prieš kuriuos mes nervinamės ne ką mažiau nei patyrę nuoskaudas, nusivylimus, apkrauti darbais, netekę artimo ir pan.

Mokslo metų pradžia yra jaudinantis įvykis, kuris dažnai turi daug nežinomųjų: kokia bus mano mokytoja, kaip ji atrodys, kas bus mano klasiokai, kaip atrodys klasė, kaip aš žinosiu, kada galima bus valgyti, o jei užsimanysiu į tualetą? Klausimų daugiau nei atsakymų. Galva pilna abejonių, pasvarstymų. Smegenys verda norėdamos surasti prieš tai buvusius sprendimų būdus, bet nieko panašaus neranda. Arba beieškodamos atranda nemažai buvusių nesėkmingų bandymų išspręsti vienokią ar kitokią situaciją... My bad... Darosi vis blogiau?

Ką daryti? Gyventi lėėėėėtai. Grįžti iš atostogų anksčiau. Išbandyti naują ritmą anksčiau nei reikia - keltis vis anksčiau palaipsniui, nueiti miegoti vis anksčiau palaipsniui, nesumąstyti prisiplanuoti po keturis būrelius ir užsiėmimus per dieną nuo pat rugsėjo pirmosios. Lėti pasivaikščiojimai, pokalbiai apie tai, kas laukia ir situacijų modeliavimas anksčiau nei jos įvyko - pirmoji pagalba vaikams. Nereikia guosti, kad "tai praeis", "nebijok", "nėra čia ko jaudintis". Kalbėkite, kad esate šalia, nueikite iki būsimos (net ir esamos) mokyklos/darželio kartu, apeikite aplink pastatą, prisėskite kieme, pasisveikinkite su jau į darbą skubančiais mokytojais. Baimė linkusi nykti susidūrusi su realybe.