AR TAI KUKLUMAS?

Dažnai girdžiu, kai mamos sako, kad jų vaikas nemoka "pastovėti už save". Galbūt kuklinasi, gal nepasitiki savimi, gal nežino ar teisingai mąsto, o gal bijo klausti arba nedrįsta užkalbinti suaugusįjį, bendraamžį? Daug tų priežasčių gali būti ir įvairiausių situacijų gyvenime pasitaiko. Bet nė vienas negimėm mokėdami spręsti iššūkius ar problemas. O ir nee visiems gyvenimo atvejams galima pasiruošti. Todėl itin svarbu iš anksto turėti tam tikrus resursus savo išminties kuprinėje, kad esant reikalui galėtum imti ir iš jos išsitraukti tai, ko reikia. Tada ir drąsiau, ir saugiau, ir patogiau gyventi tampa.

Pakalbėkime apie tos kuprinės turinį ir kaip jį pasipildyti. Galima pradėti nuo įprasto bendravimo korekcijų. Skirkite daugiau dėmesio ne pasakojimams, kaip jūs pasielgtumėte, o klausinėjimui ir aptarimui - kaip kitą kartą pasielgti galėtų pats vaikas. Į ką kreiptųsi pagalbos, kam ką kitaip pasakytų ar padarytų? Visa tai galima palydėti situacijų apžaidimu. Juk daug lengviau pasirinkti iš jau apkalbėtų scenarijų nei kurti savo. Ypač, kai reaguoti prireikia greitai ir dažnu atveju ilgai apie tai galvoti neleidžia aplinkybės.

Tarkim. Draugas priėjo ir iš rankų ištraukė žaislą. Trenkiu jam į nosį ir, kol jis rauda, sprunku su žaislu kuo toliau, kad mokytoja nepasiektų. Sprendimas? Na taip. Jei daug negalvoji, tai vienas iš galimų sprendimų. Bet gal yra dar kokių nors? Kad nereiktų bėgti ir kad niekas neverktų, nebūtų sužeistas ir įžeistas?

Galime kartu su vaiku pasvarstyti, kokius sprendimus būtų galima priimti kitą kartą, kai panaši situacija nutiks. Gal priminti draugui, kad žaislu derėtų dalintis ir pasiūlyti tą žaislą po kelių minučių? Arba apsikeisti žaislais? Faktas, kad situacija jau įvyko ir nieko ten jau nepakeisime. Bet juk galime kitą kartą pasielgti protingiau.

Jei leisime savo vaikui rinktis mėgiamą muziką, patogius ir patinkančius drabužius, kalbėsimės apie skonį ir spalvas, ryšius ir santykius, didesnė tikimybė, kad šitaip lavinsime vaiko pasitikėjimą savimi ir gebėjimą pasirinkti. Ne tai, ką daro ar sako kiti. Tai, ką mėgsta ir ko nori jis pats. Nepamirškime rodyti pavyzdžio ir priminti, kad kitų žmonių ribas derėtų gerbti bei jų paisyti.