ATSISVEIKINIMAS SU SANTYKIAIS

Gyvenime tenka atsisveikinti. Su daiktais, su ryšiais, su automobiliais, su namais, su augintiniais, su žmonėmis, su darbovietėmis - su įvairiais santykiais. Ar tai visada skaudūs atsisveikinimai? Greičiausiai - ne. Ar tai visada džiugūs atsisveikinimai? Taip pat nėra jie visada tokie. Ar mes iš jų išsinešame kažką? O taip!

Labai vertinga atsisveikinant pergalvoti, ką šie santrykiai davė man ir ko aš išmokau iš jų, kaip aš paaugau, pasikeičiau, ką įgijau? Ko ilgėsiuosi? Ir kuo džiaugiuosi juose ir be jų? Koks esu dabar ir ko norėčiau siekti ateityje?

Liūdniausia laikytis įsitvėrus žlugdančių ryšių, naikinančio santykio, nuodijančių žmonių. Santykiai ir santykis yra ne vien panašūs žodžiai. Jei santykis abipusis, jei ne tik duodi, bet ir gauni, jei moki vertinti ir esi vertinamas, jei mokaisi ir mokai, jei augi ir augini, jei myli ir esi mylimas, jei gerbi ir esi gerbiamas, jei trokšti ir esi trokštamas, jei tai ką jauti nenueina į bedugnę - tada santykis virsta santykiais ir atvirkščiai.