BAIMĖ

Turėjau ne per seniausiai porą šeimų konsultacijų dėl vaikų patiriamų baimių. Tėvai išsakė didelį susirūpinimą tuo, ko bijo jų vaikas ir kaip tai veikia socializacijos procesus bei bendravimą su kitais vaikais, suaugusiais. Iš tiesų, dažnai baimė yra labiausiai nepatogi būtent dėl to, kad ji turi savybę izoliuoti mus nuo aplinkos, uždaryti mažuose pasaulėliuose, įkalinti mintyse ir paversti viską sąmonę gaubiančiu nerimu. Bet! Baimė yra ir teigiama – ji apsaugo, perspėja, užbėga netikusiems įvykiams už akių, verčia susimąstyti, sustoti, pasverti dalykus ir perkainoti vertybes. Kaip ją panaudosi tu, vien tik tavo valios, užsispyrimo, nusiteikimo, motyvacijos reikalas.

Kaip rašė F. Riemann, „Baimė yra neišvengiama mūsų gyvenimo dalis. (...) mūsų egzistencijos dalis, atspindinti priklausomybes ir žinojimą, kad esame mirtingi.“. Tačiau žinojimas ir pažinojimas tiek savęs, tiek savo baimės, mums taip pat gali ir padėti atrasti naujus veikimo būdus, įveikti iššūkius, dar labiau pasitikėti savimi. O gal net kartais suprasti, kad nėra čia su kuo kovoti, nes ši konkreti baimė ar ta konkreti baimė yra būtent tai, kas padeda išgyventi.

Parašykite, su kokiomis baimėmis dažniausiai susiduriate jūs ar jūsų aplinkiniai ir kaip su tuo gyvenate. O gal turite būdų įveikti tam tikras baimes? Kokie jie?