ELGESIO STEBĖJIMAS

"Jis nuolat neklauso!", rėkte išrėkia mama pokalbio metu. Aš ją suprantu. Skaudulį, kad nepavyksta susitarti su septynmečiu, seka nusivylimas savimi, kaip netikusia mama. Todėl klausiu: "Papasakokite, kaip tai vyksta. Kas tas "neklausymas?" Ir tada, o dievai, įvyksta stebuklas. Pasirodo, kad tų "neklausymo" atvejų yra vos viena kita specifinė situacija: nesirengia ryte prieš išeinant pro duris į mokyklą, nevalgo patiektos vakarienės, atsisako baigti žiūrėti filmuką, kai laikas praustis ir miegoti. Tik tiek? Tai čia dar auksinis vaikas, ania?

Juokas juokais, bet nesigilinant į situacijas ir jas absoliutinant labai sunku rasti siūlo galą. Vaikai elgiasi netinkamai dėl konkrečių priežasčių. Nė vienas jų nėra iš prigimties norintis pakenkti suaugusiam.

Kokios tos priežastys gali būti? Kontrolės ir/ar saugumo jausmo praradimas bei neužtikrintumas ryšio tvirtumu. Vaikas nori pasitikrinti ir neranda tinkamų tam būdų. Naudoja tokius, kuriuos sugalvoja - netinkamo, iššaukiančio elgesio kartojimas, grubus ir agresyvus elgesys kitų atžvilgiu, atsisakymas veikti ir pan. Nemalonu, tiesa? Toks užburtas ratas, kai netinkamas vaiko elgesys iššaukia netinkamą suaugusiojo reakciją, į kurią vaikas reaguoja dar labiau netinkamai. Po viso to seka nusivylimas, ryšio praradimas, netinkamo elgesio modelių užtvirtinimas.

Ką daryti? Stebėti, atkreipti dėmesį į elgesio atsiradimo tendencijas, reaguoti nuasmenintai ir ramiai, ieškoti kitų sprendimų kartu, leisti atsitraukti ir pripažinti problemą, o ne menkinti ją. Bendradarbiauti ir būti komanda. Vos tik susilaikysime nuo savęs kaip netikusių suaugusiųjų kaltinimo, susikoncentruosime ties netikusio elgesio priežasčių paieška ir sprendimų generavimu, viskas pasirodys daug paprasčiau.