EMPATIJA SAU

Esant tarp žmonių labai lengva pasiklysti savyje. Visada renkiesi - pritarti kitiems ar likti ištikimam savo nuomonei, girdėti argumentus ar būti prisirišus prie savųjų, stebėti įvykį iš savo varpinės ar dėti pastangas apžvelgti viską iš įvairių pusių, reaguoti emociškai ar išlikti ramiam (ne visada lengva čia pasirinkti).

Svarbiausia nepamesti savęs. Išgirsti save anksčiau nei ištari žodžius. Apgalvoti anksčiau nei pasakai. Sustoti prieš einant. Pailsėti prieš darant.

Kitu atveju mes išsidraskome, susiplėšome, susižeidžiame, prarandame šerdį, savastį, esmę.

Mylėti save nereiškia būti egoistu. Mylėti save = pažinti save taip gerai, kad gebėtum atsitraukti ir nenudegti, kad gebėtum išbūti tik tiek, kiek reikia, pasisaugoti, pajausti grėsmę, apkabinti save, kai reikia paramos. Kol mes to nemokėsime su savimi, tol negebėsime jausti kito. Tuo pačiu ir savo vaiko (tiek vidinio, tiek šalia esančio).

Linkiu vidinės darnos. Ir išorinės.