IŠMOKIMAI

Kiekvieną dieną vyksta ugdymosi procesas. Vakar aš mokiausi nusileisti, pripažinti, kad esu ožka, kad gynybiškumas trukdo matyti. Dar kartą patyriau didelių akių ir atviros širdies naudą. Pasikartojau atsiprašymo mantrą. Aš esu gyvenimo mokyklos mokinė.

Norėtųsi visko lengviau ir paprasčiau. Norėtųsi be pasekmių. Norėtųsi neįžeidžiant kitų. Bet, matyt, tokia ugdymo(si) kaina. Ir, deja, dažniau ir stipriau mokomės iš savo klaidų. Tie randai ir įbrėžimai, kuriuos galime kaskart pačiupinėti savo viduje, primena, kad netinkamas poelgis, nederamas pasirinkimas skaudūs.

Šiandien aš mokiausi klausytis, girdėti, išgirsti, suprasti, įsijausti, pasimatuoti kito batus. Norėčiau gebėti apsikeisti su kitu kūnais ir pagyventi kitokį gyvenimą. Gal kažkas pasikeistų manyje? Gal tada galėčiau paprasčiau padėti kitam? O gal kitas gyvenimas mane užaugintų labiau nei manasis? Dabar tenkinuosi lydėjimu, stengiuosi kurti saugią aplinką pokalbiui, klausau didelėmis ausimis, mąstau atvira širdimi. Ko dar tikitės iš psichologo, kai pas jį ateinate? Žinokite, jis taip pat mokosi. Iš Jūsų. Mes visi esame mokiniai.