JEI TURĖČIAU PLANĄ

Kas būtų, jei kiekvienos komplikuotos situacijos atveju turėtumėm veiksmų planą? Na, panašiai tokį, kokį turime kilusio gaisro atveju. Skambinu ir kviečiu pagalbą, pasišalinu iš gaisro vietos, nesinaudoju liftu, neužsiimu bereikalingų daiktų rankiojimu (nebent tai asmens dokumentai).

Įsivaizduokite, kaip būtų patogu ir jauku, kai atsitikus bet kokio pobūdžio nelaimei mes bent jau žinotumėm, kaip elgtis. Taip taip, emocijų nenuspėsi ir iš anksto su jomis nesusitarsi, bet bent jau elgesys būtų aiškus.

Gaisrininkai, policijos pareigūnai, medikai nuolat treniruojasi reaguoti staigiai ir pagal planą ne todėl, kad kažkas taip sugalvojo. Tikslas yra iš anksto atidirbti, nušlifuoti veiksmai, kurie beveik nepriklauso nuo mąstymo - jie automatiniai. Tai labai padeda, kai mąstymas gali būti veikiamas streso, sulėtėjęs, klampus, apniukęs.

Tikrai neteigiu, kad visas aplinkybes galima numatyti ir visoms joms pasiruošti. Bet dalis dalykų gali būti nuspėjami ir įvertinami iš anksto. Vaikams itin tinka žaidimo forma pateiktos "veikimo instrukcijos" - apžaisti vizitai pas gydytojus, odontologus ar kitus sveikatos specialistus. Tokius pačius simuliacinius "spektaklius" galima naudoti pratinantis prieiti prie naujų draugų mokykloje, išžaisti pasisveikinimus ar elgesį autobuse, pasirengti kalbą prieš atsiskaitymą ar pranešimo skaitymą viešai. Visa tai tik elgesio schemos, kurias turint vidus šiek tiek ramiau reaguoja į naujienas.