KAIP SUSITVARKYTI SU DIRGIKLIAIS?

Terminas “trigerinti” arba kitaip – “dirginti”, žinomas kone kiekvienam. Tik ar iš tiesų žinome, kas tai yra ir kaip tai suvaldyti? O gal valdyti visai nereikia? Įsivaizduokime situaciją, kai pirmakartei mokytojai nepavyksta pirmoji pamoka arba naujai iškeptas medikas iškoneveikiamas pirmojo savo paciento. Mokytoja ir medikas gali prarasti norą dirbti, imti vengti panašių situacijų. Bet gali būti stiprūs, ryžtingi, atkaklūs ir bandyti dar kartą.

Dirgiklis – tam tikroje situacijoje, aplinkoje, veiksme atsiradęs pojūtis, kuris primena apie buvusias situacijas. Paprastai daugiau kalbame apie buvusias nemalonias situacijas, apie kurias prisiminimus iššaukia tam tikri dirgikliai. Pastarieji gali būti pasiekiami įvairiais jutimo kanalais – pamatant, užuodžiant, paliečiant ar kitaip pajuntant trigerį. Paprasčiau kalbant, jei praeityje tau nutiko nesėkmė, o tuo metu grojo Mocarto Requiem, tai, galimai, išgirdus kitomis aplinkybėmis melodiją, kils nemalonūs jausmai kūne ir susivels mintys galvoje. Tuomet gali kilti noras bėgti nuo tokios situacijos kaip įmanoma toliau. Arba... išlieti savo emocijas ant pirmojo pasitaikiusiojo...

Ką daryti? Matyt, dėti pastangas ir išsiaiškinti priešistorę. Rasti visas aplinkybes ir „atskirti“ jas viena po kitos nuo įvykio. Čia labai tinka kognityvinės elgesio terapijos idėja, kad žmogaus emocijas, elgesį ir fiziologines reakcijas lemia ne situacijos, o jų interpretacijos.

Kokiu tikslu reikalingas dirgiklių pažinimas ir analizė? Ogi tam, kad baimės apsunkina pažinimo ir ugdymosi procesą, stabdo natūralų smalsumą ir ieškojimą. Jei kažko bijai, nes kažkada tai baigėsi nemalonumais ir nesėkmėmis, imi vengti visko, kas susiję su tais potyriais. Visko! Bet ko! Vadinasi, ne tik nebandysi konkretaus veiksmo, kuris nepasisekė, bet ir visko, kas su juo gali būti susiję. Labai apsiribosi ir daug ko sau neleisi, ar ne? Tai gal visgi geriau susipažinti su savo baime atidžiau ir panagrinėti aplinkybes, kuriose kilo jausmas? Juk yra posakis: „Pažink savo priešą.“

P.S. Kartais net galvoju, kas yra sunkiau - pripažinti, kad kažko bijai ar bijoti suklysti vėl.