KRITINIS MĄSTYMAS

Jums pasakoja kolegė apie tai, kas vyko darbo vakarėlyje, kai Jūs patys nedalyvavote jame. Arba Jūsų vaiko klasioko mama aptarinėja mokyklos susirinkimą, kuriame nedalyvavote. Arba skaitote mokslinį straipsnį apie genetikos svarbą psichinėms ligoms atsirasti. Arba klausotės autobuse bobulyčių pašnekesio apie kiaulienos kainas.

Daug įvairios informacijos pasiekia mūsų ausis. Ji mus veikia. Dažnu atveju neigiamai. Ir neretai mes reaguojame. Dažnu atveju... negatyviai. Tiek savo atžvilgiu, tiek kitų žmonių. Kas vyksta? Įsižeidžiame, nuliūstame, izoliuojamės nuo kitų, atsiribojame, pykstame - rūgstame jausmų marinate. O ar gebame sustoti ir pagalvoti apie pačios informacijos prasmę ir kilmę?

Stop. Kas buvo pasakyta ir kieno žodžiais? Kiek buvo jausmų įdėta ir kur tai buvo išgirsta? Kiek tai patikima ir svarbu? Kiek tai naudinga ir reikšminga? Kaip tai veikia Jus ir ar tai reikalinga?

O gal galima
tiesiog
nueiti
šalin
nuo nereikalingos
informacijos?