LAIKAS

Sekundės. Minutės. Valandos. Dienos. Mėnesiai. Metai. Tai tik pavadinimai, žodžiai, sąvokos. Jei neturime, kaip išmatuoti trukmės ir pajusti patirtimi ilgio, tai tik dar vienas įrašas žodyne.

Kaip žinoti, kiek reikia sukaupti jėgų ir išbūti, jei nežinai, kiek tai truks? Dantų gręžimas, laukimas eilėje prie gydytojo kabineto, kontrolinis darbas, galvos skausmas, gimdymas, gyvenimas - visi procesai turi trukmę. Vienu atveju mes galime nuspėti, kiek truks, kitu - ne. Kada sunkiau išlaukti ir išbūti? Tada, kai nežinai, kiek truks.

Viena iš pirmųjų vaiko patirčių turėtų būti - laiko trukmės suvokimas. Ar galiu išsėdėti pamokoje, jei neturiu patirties, kiek ji trunka? Dažnu atveju - ne. Nes nesitreniravau to daryti, neturiu tam įgūdžių. O kaip juos įgyti? Pradėti nuo mažų žingsnelių - tarkim, 5 minučių. Tada ilginti laiką ir stebėti jį vizualiai - pasidėjus šalia smėlio laikrodį, vis įvardijant, kiek laiko jau praėjo arba kiek laiko liko iki pabaigos. Laiko jausmas atsiranda palaipsniui. Su metais laikas, atrodo, bėga greičiau. Ar ne taip? Dar jis bėga greičiau kažką įdomaus veikiant. Ir turi tendenciją sulėtėti neįdomiose veiklose.

Vakar vakare kalbu su savo mažyliu. Jis man: "Mama, kiek tu dar gyvensi?". Sakau, kad net neįsivaizduoju. Jis man: "Aš gyvensiu kartu visą tavo gyvenimą". Nutylam abu ir susimąstom. Tada jis, lyg jausdamas mano liūdesį, sako: "Bet aš galėsiu gyventi ir šalia tavo kapinių!" Štai taip. Laikas kai kada yra gyvatė...

P.S. kviečiu gyventi Čia ir dabar