MĄSTYSENOS TIPAI

Mes, skirtinai nei augalai, galime pasirinkti, augti mums ar gyventi sąstingyje. Žydėti išminties ir ramybės žiedais ar apsipilti neapykantos (sau ir/ar kitiems) spygliais. Netikite? O man tai priminė mano nuostabioji kursiokė Psichologė meno psichoterapeutė Evelina Savickaitė-Kazlauskė! Todėl jau kurį laiką planavau pasidalinti šia puikia Carol S. Dwek teorija apie dviejų tipų mąstysenas – statišką (nekintančia, fiksuota) ir augimo.

Kiek pamenu save mokykloje ir namuose, visur buvo kalbama apie pažymius, įvertinimus, pasilyginimus su kitais. Ne ne, nepeikiu savo mokytojų ir tėvų – visur ir visokių jų yra. Tik sakau, kad augau labai konkurenciją skatinančioje aplinkoje. Buvau pirmūnė, norėjau vis geresnio pažymio, bet aukščiau tuometinio penketo nieko nebuvo... Todėl jį pasiekusiems buvo labai sunku susimotyvuoti dar labiau. O kur jau aukščiau?

Mano jaunylis mokosi su džiugesiu. Nuostabu stebėti, kaip jis nori rašyti, kaip jis skaito knygas be paraginimų, kaip jis noriai skaičiuoja ir prašo jam prikurti vis naujų sudėties bei atimties uždavinių. Jis to nori pats. Be jokio atlygio, jokio paskatinimo iš išorės, jokio siekio gauti už tai kažką daugiau nei vidinį pasitenkinimą. Kažką daugiau? O gal tai milžiniška sėkmė?! Žinoti, kad gali save pamatyti siekime. Galėti save pagirti. Suvokti savo vertingumą. Ir tam užtenka tik... SAVĘS SAU!

Ta vidinė motyvacija tokia patogi! Nieko nereikia su savimi nešiotis. Nieko nereikia aplinkui turėti. Nė vieno žmogaus! Tik tu ir procesas! Gali pasileisti plaukus ir tiesiog mėgautis. Kas tai bebūtų – matematika ar skaitymas, dailė ar sportas, geometrija ar geografija. Jokio skirtumo! Tu ir naujos patirtys drauge yra viskas, ko reikia mokymuisi.