MORALĖS RAIDA

Viena šio savaitgalio situacijų mane pravirkdė. Ne ne, ji nebuvo liūdna. Anaiptol! Ji buvo labai miela ir dar kartą man patvirtino, kad mažuose poelgiuose gali būti labai daug žmogiškumo. Ir tai buvo tik terasos dažų pirkimas. Tik pokalbis su konsultante. Atrodė, kad ji nieko tooookio nedaro. Nieko, kas būtų daugiau, labiau, mandagiau, maloniau, profesionaliau. Bet aš jaučiausi kaip kūdikis mamos glėby - apgaubta švelnumo, tikrumo, saugumo jausmo ir užtikrintumo. Sėdėjau parduotuvėje prie dažų maišyklės, laukiau ir mąsčiau, ką tokio ji padarė? Kas čia buvo? O gi viskas buvo labai žmogiška. Paprasta. Jauku. Ir tikrai nei vieni pardavimų vadybos kursai to nemoko! Jos akys buvo šiltos. Ji turėjo laiko. Ji kalbėjo apie mane, kaip apie save.

Ir gal nebūtų manęs tiek sujaudinusi ši situacija, jei ne prieš tai kitoje parduotuvėje įvykęs visiškai priešingas "aptarnavimo" variantas. Tuomet susimąsčiau apie tai, kiek žmonių į darbą eina kaip į katorgą... nemyli to, ką daro... nekenčia klientų, nes negali apsikęsti su darbu... Gal jie gyvenimą gyvena pagal kažkokias kitų taisykles? Taisykles, kurios primestos, nemalonios, bet jų nevalia laužyti.

Ar Jūs niekada nesusimąstote, kiek žmonių Jums padėtų, jei vyktų karas? Katastrofa? Avarija? Kiek jų liptų ant galvos kitam, kad išsigelbėtų? Kiek bado metu dalintųsi duonos kriaukšliu? Kiek atsisakytų savęs, kad pamatytų šalia kitą? Aš susimąstau. Net dažnai savęs klausiu, kaip elgčiausi aš pati. Kokia mano moralė? Jūsų?

L. Kohlbergas suskirstė moralės raidą į tris lygmenis, kurie susideda iš šešių stadijų. Tas pats mokslininkas manė, kad dauguma žmonių pasiekia vos antrąjį ir remiasi kitų žmonių diktatu. Tai yra, gyvendami tarp žmonių, mes paklūstame daugumos nuomonei, spaudimui, esame linkę elgtis taip, kaip dauguma. Ir tik vos viena dešimtoji žmonijos pasiekia penktą-šeštą stadijas - yra lankstūs, jautrūs kitiems, pasiryžę ir pasiruošę tobulinti, keistis, nesilaiko taisyklių bukai, iškelia aukščiau įstatymų žmogiškumą.