MŪSŲ VAIDMENYS

Kasdien aš keičiu savo vaidmenį iš mamos į psichologės, iš psichologės į mokytojos, iš mokytojos į žmonos, į dukters, į draugės, į virėjos, į vairuotojos, į vaiko, į suaugusiojo, į valgytojos, į... ir t.t., ir t.t. Visi man jie patinka. Visi turi savo žavesį ir šarmą. Visuose aš esu tiek skirtinga, kiek įvairi. Jie man padeda įgyti vis naujų galių ir gebėjimų, juose aš ieškau vis naujų galimybių ir savęs išbandymų, juose aš ilsiuosi, bendrauju, kuriu ryšį. Su savimi ir su kitais.

Kartais vaidmenys susipina, trukdo vienas kitam, priešgyniauja, pykstasi, kariauja. Tada tenka įjungti savo Savastį, savo Šerdį, savo Aš. Grįžti prie šaknų ir esmės. Prie pasitikėjimo ir atjautos sau. Į savo ramybės oazę. Į tai, kas yra bazė, pagrindas visa ko.

Kokios skirtingos bebūtų mūsų rolės gyvenime, kokie skirtingi siužetai neperbėgtų gyvenime, kokie scenarijai benutiktų, visi vaidmenys yra svarbūs ir reikšmingi. Visi jie turėtų gyventi harmonijoje vienas su kitu. Visi vertinti ir branginti vienas kitą. Tada žmogus gali grįžęs po darbo pasakyti, ką nuveikė per dieną, ką sužinojo ir ko pasimokė. Nes jis-veikėjas gali tapti juo-besiilsinčiu. Nes mylintis save gali tapti mylinčiu kitus. Nes vienas vaidmuo papildo kitą ir taip tampame daugialypiais, spalvingais, įdomiais. Kitiems. Bet svarbiausia – sau.