(NE)MĄSTOME VIENODAI

Žiūrėdama į kėdę, galiu papasakoti apie jos formą, medžiagas, iš kurios ji pagaminta, pritaikymo galimybes, įžvelgti skirtumus nuo kitų kėdžių ar panašumus su kitais baldais. Ir tai tik kėdė! O kiek daug daiktų, reiškinių, žmonių mus supa! Kiek daug skirtingų informacinių patirčių mes patys turime savyje!

Kur link lenkiu? Negalime manyti, kad kiekvienas individas daiktus ir reiškinius vertina, suvokia vienodai. Nuo mūsų turimų žinių, patirčių su tomis žiniomis ir mąstymo gebėjimų priklauso informacijos priėmimas, apdorojimas, vertinimas ir jos pritaikymas kasdienybėje.

Vaikai pasaulį priima kiek kitaip nei suaugusieji. Jie geria informaciją tokią, kokia ji pasiekia juos. Dažnai be didelių filtrų ir be atmetimo. Ji lieka galvose mažai apdorota, gali būti iškraipyta (jei nekoreguojama ar toliau su ja nieko nedaroma). Tačiau, kiekvienas informacijos bitas labai svarbus. Vėliau mokomasi su ta informacija susitvarkyti - ją suprasti, pritaikyti kitais kartais, analizuoti. Tik mąstyti, kad gebėjimai ateis savaime, su laiku, vaikui augant, nederėtų. Vaiką mąstyti mokome mes. Kuo daugiau kalbėsimės, drauge diskutuosime, analizuosime, lyginsime, klausinėsime, čiupinėsime, ieškosime skirtumų ir panašumų, eksperimentuosime, sversime ir matuosime, tuo labiau ugdysime kūrybiškumą - gebėjimą generuoti naujas idėjas, kurti naujus dalykus.

Norite, kad Jūsų vaikai pranoktų Jus ir būtų laimingi? Nuveikite kažką smagaus kartu savaitgalį – suraskite naują formą, sužinokite naują sąvoką ar išmokite naują žodį, pritaikykite visiškai naują būdą kepti blynus arba išraskite kitonišką metodą užsirišti batus. Būkite kūrybiški. Tai užkrečiama.