PASIRUOŠIMAS KONSULTACIJAI

Lankytis pas psichologą yra darbas. Dirbama daug, dirbama sunkiai, dirbama ne visada maloniai. Tai panašu į bulviakasį prie plius trampenkių karščio ir be lašo vandens burnoje. Bet valgyti savom rankom ką tik iš žemės ištrauktų bulvių blynus su kefyru vakare po darbo – tai atperka viską!

Nesijuokite. Rašau visiškai rimtai. Kalbėtis apie orą yra viena. Bet kalbėtis jautriomis temomis ir su stabtelėjimais ten, kur norėtum prašuoliuoti kaip įmanoma greičiau... o gal net visai pamiršti TĄ vietą... O dar tie klausimai! Kodėl būtinai reikia klausti taip, kad neliktų abejonių – esi į tai įsivėlęs iki ausų, žmogau!

Šaržuoju šiek tiek. Taip. Darau tai tam, kad sugriaučiau mitą „Galiu pasikalbėti ir su draugu“. Tai ne apie psichologinę konsultaciją. Tai apie parypavimus dviese prie alaus. Ar nuo to palengvėja? O taip! Tuo kartu. Ir taip iki kito penktadienio.

Kaip dirbama konsultacijose? Įvairiai. Tačiau esminiai dalykai nesiskiria. Klientas turi suvokti, ko tikisi iš psichologinės ar psichoterapinės pagalbos. Ir kokius iššūkius bei problemas spręs. Kas kartą eidamas į terapiją žmogus turi apgalvoti, su kokiomis emocijomis ir jausmais ateina, ką pasakos ir, vėliau, kokias įžvalgas išsineša po pokalbio. Kas kartą išeis su užduotimi sau. Kas kartą turės dirbti net ir tarp susitikimų.

Dažnai nutinka, kad po pirmojo susitikimo tampa nepakeliamai blogai – skauda, sopa, negera, pikta, neramu. Tai yra normalu. Tai pripažinimo sau, kad žaizda yra, kaina. Pirmo susitikimo metu gali nepavykti lokalizuoti žaizdos vietos. Tai gali būti ilgos kelionės pradžia.

Terapijos metu tikrai teks keistis ir keisti. O bet kokio pobūdžio keitimas(is) kelia stresą, nerimą, baimės jausmas neduoda ramybės. Reikia paramos ir palaikymo. Jį galite gauti iš to paties psichologo. Papasakokite kitą kartą susitikę, kaip jautėtės. Aptarkite, nesidrovėkite, kas nepatiko, kas įskaudino, kas žeidė. Tai santykis, tai ryšio kūrimas. Be jo jūs negalėsite bendradarbiauti ir sveikti.