PASKATINIMAS IR KOMPLIMENTAS

A. Laskytė

8/28/20232 min read

iliustracija kaip mokytoja duoda komplimentus mokiniams
iliustracija kaip mokytoja duoda komplimentus mokiniams

Pradedu galvoti apie kitos savaitės pareigūnų mokymus komandos formavimo tema. Neapleidžia mintis, kad ta tema ir mokyklose labai aktuali. Komandomis dirbame klasėse, kolektyve, namuose. Vienos jų mažesnės, kitos didesnės. Bet principai lieka tie patys.

Kokią žinote komandą, kuri tiksliausiai atspindi žodį „komanda“? Pareigūnai dažnai mini keturis muškietininkus ir jų šūkį: „Visi už vieną, vienas už visus!” Tik ar atsimenate, kad tie keturi nenuoramos buvo visiškai skirtingos asmenybės? Nė per nago juodymą nepanašios viena į kitą. Totaliai priešingos. Visa tai dar labiau priartina šių patrakėlių žavingą komandą prie idealus pavyzdžio! Tuoj viską paaiškinsiu.

Kiekvienos komandos narių siekis – bendras tikslas. Kiekvienas deda savo jėgas tam, kad komanda pasiektų bendrų tikslų. Kažkas moko, kažkas mokosi, kažkas erdves tvarko, kažkas rūpinasi maistu, logistika, literatūra ir t.t., ir pan. Yra specifinių darbų, kuriuos atlieka tik tam tikri asmenys. Tų darbų gali nemokėti, negebėti atlikti niekas kitas. Yra veiklos žmonės, teisėjai, kontaktų žmonės, vertintojai ir ojetus, kiek dar visko yra komandose! Be to, kas yra ir kas privalo būti nebūtų komandos. Ne veltui Atas, Portas, Aramis ir D‘Artanjanas buvo tokie skirtingi ir taip šauniai jų skirtumus pabrėžė ir aprašė Aleksandras Diuma.

Ok, nepatinka muškietininkai? Neįtikina? Imkime krepšinio komandą! Kiek skirtingų pozicijų ir kiek skirtingų sportinių, fizinių įgūdžių reikia! O futbolas? Tinklinis?

Dabar paklausiu. Ar galime apibendrintai pasakyti komplimentą komandai? Taip. Įvardijant tai, kokio tikslo buvo siekta, kokiu keliu eita ir kas pasiekta. Ar verta paminėti kiekvieno indėlį į darbą siekiant bendro tikslo? Iš dalies ne. Kalbam apie kiekvieno žmogaus galimybes. Asmenines ir su niekuo nesulyginamas. Tiek fizines, tiek protines, tiek asmenybines. Dar turime mintyje aplinkybes. Juk mes kiekvienas gyvename ne vaakume – turime šeimas, savo organizmą, mintis, jausmus. Nuo to, kas dedasi tame mūsų burbule labai daug priklauso tai, kaip ir ką darome komandoje. Net ir labai ją mylėdami negalime visiškai atsiriboti nuo kitų aplinkybių.

Grįžkime prie komplimentų. Ką siūlau? Kiek įmanoma įsiklausykime į kiekvieną komandos narį. Derėtų pamatyti jo pokytį ir tą laiką, kuriuo jis keitėsi. Kaip rašiau anksčiau, kartais sulūžusia koja nuveiki darbus, bet pastebimi ne skauduliai, o rezultatai. Sakote asmeninis augimas? Jį paskaičiuoti gali tik pats žmogus. Net jei jis dar visai vaikas. Jis puikiai viduje suvokia, kokios aplinkybės buvo, kokia buvo jo situacija, kiek jis stengėsi ir kokia jo asmenybė. Jei jam asmeniškai pasakysite tai, ką išjautėte, dešimt kartų apgalvojote ir pasvėrete – jis tai įvertins ir priims. Jei apsiribosite tik šabloniniais „Bravo!” – komandos narys praras motyvaciją siekti bendrų tikslų. Komandos narių tikslas – matyti kiekvieną savo narį. Visada. Net tada, kai jis neįgalus atlikti savo pareigos komandai. Nes komandos nariai vertina vienas kitą.