PIRMAS BLYNAS

Žinau, kad posakis "pirmas blynas prisvilęs" nėra šiaip sau. Įsitikinu tuo kas kartą, kai kepu blynus. Kaip puikiai bepasiruoštum blynų kepimui, pirmas kažkoks nevykęs - sugėręs aliejaus perteklių, per baltas arba per rusvas, per skystas, per kietas, per skylėtas, ne toks apvalus.

Žinote, ką darau su pirmu blynu - jį suvalgau. Iš karto. Neišmetu. O didžiuojuosi juo, kad padėjo atsirasti kitiems - po jo sekantiems - tobuliems blynams. Jis - tas pirmasis - yra pasiaukojantis. Jis tas bebaimis. Jis tas drąsuolis. Pats mieliausias. Jį dera valgyti su pagarba.

Ar leidžiate sau klysti? Kad ir ne pirmą kartą. Kad ir antrą. Trečią. Ketvirtą? Kiek? Kiek tų pirmųjų blynų turite iškepti, kad suvokti, kokie jie be galo svarbūs pradžiai.

Visoms pradžioms reikia "pirmo" blyno. Net jei jis n-tasis. Nes kartais reikia ne vieno pabandymo, kad rezultatas būtų skanus.

Riebių jums blynų! Tebūnie sotu.