PSICHOSOCIALINĖ RAIDA

Anot psichoanalitiko Eriko Eriksono, žmogus priklausomas nuo jį supančios socialinės aplinkos. Jo asmenybės raidai ir amžiaus tarpsnio kaitai daro įtaką kultūriniai, istoriniai ir visuomeniniai veiksniai. Kas galėtų paneigti tai, kad nuo laikmečio, tikėjimo, šeimos auklėjimo priklauso mūsų asmenybės vystymasis? Tai ne vieninteliai, bet vieni iš pagrindinių dalykų, kurie, sąveikaudami tarpusavyje, formuoja žmogų.

Dar vienas svarbus faktas, kad žmogus negali prašokti nė vieno vystymosi tarpsnio. Viskas vyksta savu laiku ir nuosekliai. Ir tik susipažinę su asmenybės raidos ypatumais galime koreguoti vaiko ugdymo(si) procesą ir pritaikyti metodus, būdus, veiksmus konkrečiam vaikui pagal amžiaus tarpsnį ir brandą.

Negana to egzistuoja individualūs dalykai – emocinis fonas, jausmų šleifas, poreikių bangos ir pan. O tai lyg prieskoniai gyvenime – niekada jų nebus gana, o be jų nebus santykių skonio.

Taigi, auginti vaiką ir kurti ryšį su juo – sunkus ir atsakingas darbas. Svarbu būti šalia, gebėti laiku atsitraukti, sureaguoti tinkamai ir kūrybiškai, nedominuoti, bet ir nebūti abejingais. Jei pirmokas yra tik tik įveikęs iniciatyvumo ir kaltės krizę, jis geba imtis veiksmų, rasti sprendimus savarankiškai egzistuoti sociume. Antrokas jau žengia pirmuosius žingsnius meistriškumo ir pasitikėjimo savimi link. Jo tėvai, mokytojai ir kiti šalia jo esantys suaugę turėtų gerbti ir puoselėti vaiko bandymus, klaidas ir suteikti grįžtamąjį ryšį, skatinti bandyti vėl ir vėl. Paauglio tėvai, žinodami apie tapatumo paieškas, lengviau jaustis matydami, kaip jų vaikas blaškosi tarp noro tapti suaugusiuoju ir siekio kūdikiškai susirangyti mamos glėbyje. Visa tai natūralūs procesai. Kuo geriau juos pažinsime, tuo lengviau būsime juose.