SAUGUMO BURBULAS

Galėčiau įsikabaroti į saugų burbulą ir suktis, suktis per gyvenimą. Galėčiau niekur iš jo nekišti nosies - nereikšti nuomonės, nepasakoti minčių, nesidalinti patirtimis, nemegzti ryšių. Sukčiausi sukčiausi visa švari per balas, per smėlius, per purvus. Neliesdama kojomis žemės, nepatyrusi jokių nuoskaudų, nesusidūrusi su jokiomis negandomis. Virš mano galvos visada būtų stogas nuo audrų ir vėjų, nuo žaibų ir lietaus. Niekas man nieko negalėtų bloga pasakyti, nes net jei ir sakytų, aš neišgirsčiau pro storas savo burbulo sienas. Aš niekada taip ir nesužinočiau, ką reiškia uodo įkandimas ar erkės įsisiurbimas, kas tai yra dilgėlės nukandimas ar rūtos žymės. Mano oda būtų švytinti ir skaisti, be jokio rando ar įbrėžimo.

Galėčiau suptis tame burbule vienui viena. Man nereiktų mąstyti apie santykius, jų užmezgimą ir išlaikymą. Prie manęs tiesiog negalėtų prieiti joks žmogus. Aš nieko neįžeisčiau, o jie nesužeistų manęs. Aš būčiau vienoje, o jie - kitoje burbulo pusėje. Saugūs. Nuo mūsų bendravimo.

Galėčiau...

Bet man taip patinka susidūrimai, audros, lietūs. Aš dievinu vaikščioti be skėčio, net ir tada, kai tiksliai žinau, kad lis lietus! Aš mėgstu panerti savo kojas į dumblą ir jausti kojų pirštais tą slidumą, glitumą, paslankumą. Nes tik taip formuoju savo aplinką - jausdama. Kai žinai, kur esi, tai pradedi suprasti ir kuo esi. Kai jauti aplinkui, tai jauti ir viduje. Kai įkvepi - nori užuosti. Tebūnie net pašvinkusį orą, bet kitaip nejaustum ir gaivaus.

Nebūna tik gėrio. Nebūna tik ramybės. Nes be liūdesio, be skausmo, be klaidų nemokėtumėm atskirti džiaugsmo, pasitenkinimo, atgaivos.

Vertinkite tai, ką turite. Mylėkite save. Ir tuos, kurie šalia Jūsų.