SKIRTINGI VAIKAI - SKIRTINGAS RYŠYS?

Mėgstu tvarką, konkretumą, aiškumą, punktualumą. Tada, kai žinau iš anksto ir galiu planuoti. Tvarka turi būti ne vien aplinkoje. Ją mėgstu santykiuose, galvoje, jausmuose. Galiu supykti ant savęs ar kitų, jei nesilaikoma susitarimų.

Mėgstu strateguoti, sujungti taškus, perskirstyti, organizuoti. Jei kas nepavyksta, kelia iššūkį - mėgaujuosi tuo, kad sudaromos sąlygos vėl ir vėl galvoti, pakreipti, pasukti. Nekenčiu monotonijos. Neturiu tam kantrybės. Šiuo metu ją treniruoju su 20 medinių segmentų tvora...

Mėgstu pagarbą žmogiškumui, klaidoms, nuomonėms, situacijoms. Netikiu tuo, kad visi vienodi, viskas taip pat, sąlygos tos pačios. Tikiu, kad neįmanoma rasti panašių žmonių ir situacijų. Niekada negali būti šablonų gyvenime. Jų nėra!

Visa tai pragmatiškai pasvėrus galvoju, kad skirtingiems vaikams ar suaugusiesiems, reikalingas skirtingas bendravimas, santykis, ryšys. Galite remtis meilės kalbomis, temperamentų teorijomis, asmenybės bruožais - bet kuo. Bet niekada žmonės nebus vienodi! Ir paradoksas, kad net, remiantis teorijomis, niekada negalėsi "užmigti" bendravime. Cholerikui nebūtiniai ims trukčioti akis nuo dar vieno stresoriaus. O melancholikas nebūtinai verks lietingą dieną. Tiesiog, mes esame individualūs, ypatingi, kitokie.

Visgi kai kurias teorijas pravartu žinoti ir būti įsigilinus į jas.