SU NORU AR BE?

Pradėjau skaityti Timas Petraitis knygą "Pinigų laiškai" (Leidykla „Tyto alba“). Ne dėl pinigų taupymo temos ar turinio, o dėl simpatijos autoriui. Tai va radau sau labai gerą tokią mintį apie tai, kuo skiriasi žmogaus veiksmas su noru ir meile ir be jos. Aš, aišku, perfrazavau mintį, kuri buvo Timo užrašyta knygoje, bet o ką? Jei ją panaudosiu prasmingai, tai gal ir kiti kažką ras sau.

Aš sau visada viską vizualizuoju. Todėl ir jums čia pripiešusi rodau schematiškai ar grafiškai. Po perskaityto sakinio būtent toks maratonas iškilo man galvoje. Dabar gi dažnas bėga ar eina ilgus atstumus kompanijose ar vienumoje. Ir tikrai man visada kyla klausimas - nori jie to ar kažkaip prisiverčia. Nes juk kai tu mėgaujiesi, tau patinka, tu jautiesi tame, ką darai, fainai, tai ir daryti net keisčiausius, sunkiausius, sudėtingiausius dalykus lengva. Bet jei tave verčia kiti arba tau primeta, arba tu taip pagalvoji, kad verčia ar primeta... tada darosi itin sunkiai viskas... per jėgą, per vargus.

Puiki mintis yra save užnorinti, rasti stimuliaciją - prasmę, tikslą.