VARLĖ PUSRYČIAMS

Aš nežinau ar įmanoma išsisukti nuo to „valgymo“. Nuo nemalonių užduočių, atsakomybių, pareigų, veiksmų, darbų, kurie kartais užgriūna vienu metu visi, o kartais yra tiesiog atidėliojami dėl įvairiausių priežasčių. O kartais net labai faini dalykai gali slėgti, nes jų daug. Ar yra galimybė daryti tik tai, ką mėgsti? Kur ta sala, kur žmonės taip gyvena? Jei žinote, parašykite ir man, prašau. Visais kitais atvejais, net ir dirbant patį mėgiamiausią darbą, apsuptyje pačių maloniausių žmonių, harmonijoje su savimi gali nutikti dalykai, kurių nenori ir visai nelauki.

Visada gali rinktis atidėliojimą, bet tada visa tai kabo lyg Damoklo kardas virš tavęs. Gali neigti ir priešintis, bet tada dalykai išlįs netikėčiausiose situacijose it priekaištas. Gali manyti, kad tai praeis, bet TAI tik ateina...

Markas Tvenas siūlo suvalgyti varlę tik atsikėlus ryte, kad vėliau to daryti nebereikėtų. Bet yra posakių, kad kartais gal verta pamiršti nemalonius, nemėgiamus darbus ir, žiūrėk, jų daryti visai nebeprireikia.