ŽINIOS IR ŽINOJIMAS

Aš žinau, kad daug ko nežinau. Aš dėl to nesijaudinu ir savęs negraužiu. Jei man reikia tam tikrų žinių, aš jų ieškau. Aš klausinėju. Aš mokausi. Ir taip tęsiasi kasdien. Tai yra mano rutina. Jei sumanau išsikepti morkų pyragą, bet nemoku (arba niekada to nedariau), tai nepuolu į neviltį, bet ieškau informacijos. Aš nesitikiu, kad jis bus toks pats tobulas, kaip Beatos Virtuvė. Aš tikiuosi, kad švęsiu skonių fiestą su savuoju.

Mano Matas sako: „Duok man, aš pavairuosiu!”. Ir aš džiaugiuosi, kad jis turi tą pasitikėjimą savimi, kad viską išmokti galima paprastai. Nes gi labai lengvai viskas atrodo iš šono. Jis dar nežino, kiek pastangų ir darbo reikia įdėti net ir menkiausiam įgūdžiui rastis. Bet jam dar viskas prieš akis. Net jei sakysiu: „Matai, bet tu gi niekada nebandei!”, būsiu nesuprasta. Ir nesakau. Kurį savaitgalį važiuosim į aikštelę išbandyti jaunojo vairuotojo įgūdžių. Ir te jis pats supras.

Kuo paprasčiau gebame paaiškinti apie tai, ką mokame, tuo geriau išmanome savo dalyką. Nereikia mokslinių terminų. Reikia suvokimo. Net jei pasakojame apie neuronų darbą mūsų organizme, galime tai padaryti suprantamai net pirmokui.

Šis įrašas ne tik apie mokymąsi. Jis ir apie pasitikėjimą savo galiomis, kai dedame pastangas. Jis ir apie kitų mokymą. Nes mokomės per kitų mokymą ir atvirkščiai.